Techniniai nesklandumai.
Žodžių spaustuvė (a.k.a. wordpress’as) vis keičias ir keičias. Jau susirengi ką parašliavot ir kol susigaudai kas, kur ir kaip pasidėjo… Bet įmanoma.
Pastebėjimai.
Toks permainų ruduo, o pas mus post’ų vis mažyn ir mažyn. Aš tai aš, ne kažin ką prasmingo nuveikiu. Ir nieko filosofiško apsvarstyt būtinybių neiškilo pastaruoju metu. Įdomu tik kaip porininkė blogo?
ten Žemaitijoj gal internetas lėtas?
Kita vertus, rašliavų aukso amžius juk iš neturėjimo ką veikt ir buvo
chi.
Priklausymai.
Lapkritį reikia padepresuot, manyčiau taip. Švelniai, ne per daugiausiai, vardan prisitaikymo prie niūraus oro. Gi paklampoji po balą, burbėdamas: “graudus vaizdas.. tiesiog širdį veriantis vaizdas.. košmaras!” – kaip senas pilkas asilas nulėpausis, kuriam visada labai nesisekė, ypač penktadieniais, ir kažkaip lengviau pasidaro
gerais rytais neabejojanti,
raudoni batukai

Posted by ignieška on lapkričio 24, 2011 at 10:32 pm
Betgi šiandien! Kokia žavingai žvarbi diena buvo!
Ausys net raitėsi nuo vėjo, užtat nė gramo lapkritiškos niūrumos nebuvo.
Posted by vap on lapkričio 25, 2011 at 8:27 am
Na su spaudiku, jei tik reikia visada galiu padėti
Atspausti ar šiaip
Posted by raudonibatukai on lapkričio 25, 2011 at 9:17 am
O važiuojant troleibusu, žmonės kvėpuodami langus “apgaruoja” ir tokie rūkai… ir taip niūru..
reiks eit pėsčiom