„Viskas visada susitvarko“. Tikiu. Anksčiau ar vėliau. Filosofinis ir žaibiškas šitas ruduo. Mąslus, daug visko atskleidžiantis, bet taip žaibiškai greitai, kad pasvarstymams prieš miegą užteks, jaučiu, ir visai žiemai. Audros, vėjai, žaibai, griaustiniai… Ir kaukti norisi, ir klausti „ko dar sulauksiu?“ Bet supranti visai netikėtai, kad pati, iš tikro, vis dar sėdi šiltai, jaukiai ir [...]
raudonibatukai
ievute
pasinusišnekėjimai.