Pėdsakai.

Vakar truputį pasenau. Ta proga grupiokės padovanojo tortą ir mašiną!

Šitom dovanom džiaugiausi “tik žiūrėdama” 2,5 val. nes laukiau, kol ateis eilė pristatinėti savo nerealiausią tyrimą.

Laukti siaubingai pabodo. Prisiminiau savo jauną amžių ir patikrinau ar vis dar telpu žąsele po suolais palakstyt. Telpu!

Tuo momentu lauke šiek tiek griaudėjo. Man slėptis po suolu pasirodė pakankamai saugu. Ką galvojo dėstytoja – neturiu supratimo.

Ačiū, kad šventėm Sulauksim savaitgalio – pasikartosim. Taip? Visiem aiškios sąlygos? Laukiu svečių.

ievutė

keista.

keista neprisiminti vakaro praleisto vienumoj. (na sąlyginai.. jei neskaičiuosim namų šeimininkų ir jų svečių..)

keista pajusti, kad gal šiek tiek to net pasiilgau. (bet ne taip, kad mainyčiau juos į buvimą kartu su mylimais žmonėmis..)

gaila, kad jis pasmerktas mokymuisi. bet nėra nė mažiausio pagrindėlio skųstis.. tiesiog. o ir tikriausiai net nesugalvočiau ką veikt.. blog’an brūkštelėt ir pertraukos metu galima, beklausant muzikos ir leidžiant sau pasvajot. jei ne tie išmėtyti ant lovos konspektai būtų kone smagu..

ir dar ta vakarinė saulė… po dieninių dangaus piktumų  kažkokia nuostabi.

gal ir dėl to, kad ši diena ypatinga..

• nes ji Ievos.  21-ąjį kartą. ir taip gražu matyt ją laimingą, džiaugsmingai beskubančią, turinčią daugybę planų ir daug noro viską spėt.. rodos, sesija tik tas mažas pipiriukas, be kurio viskas gal būtų jau per daug saldu gardu tris kart valio, Ievut! BŪK!
• nes ji mano tėvelių. 25-ąjį kartą abiejų kartu. dievaži, kartais  sunku patikėti, kad taip išvis dar būna..

• nes iš visų pusių rėkte rėkiama, kad vis dėlto jau vasara. ir vis tiek ateis tas metas, kai beliks tik atsidusti ir taip nupūst tą dalį trukdančių gyvenimu džiaugtis dalykų.

bebandanti įsiteigti pozityvią minčių tėkmę,

raudoni_batukai.