Turiu pasidžiaugt, kad dėka Antano, apturėjom su Ieva didelį gėrį vieną vakarą bežiūrėdamos filmą “ONCE”. Neketinu rašyt nei atpasakojimo, nei kokios kritikos, nei pagyrų. Viską pateikia visagalis google ir galiausiai pačių patirtis pažiūrėjus.
O aš subjektyviai džiaugiuos ir stebiuosi, nes negaliu atsižiūrėti (ir dar labiau atsiklausyti..)
“Are you really here or am I dreaming
I can’t tell dreams from truth
For it’s been so long since I have seen you
I can hardly remember your face anymore
When I get really lonely and the distance calls its only silence
I think of you smiling with pride in your eyes a lover that sighs
If you want me satisfy me
If you want me satisfy me
Are you really sure that you believe me
When others say I lie
I wonder if you could ever despise me
You know I really try
To be a better one to satisfy you for you’re everything to me
And I do what you ask me
If you let me be free
If you want me satisfy me
If you want me satisfy me
If you want me satisfy me
If you want me satisfy me”
Dabar turiu dar du atlikėjus, kuriuos įsimylėjau: Glen Hansard ir Marketa Irglova.
Tai dėkui again, Antanai 
p.s. banaloka, bet kažkaip tikra… “how often do you find the right person? ONCE.”
truputį vasariškai įsimylėjus, raudoni_batukai.
