Suvirpėjus šešėliams
Sapnai, lyg nutrūkus styga,
Įstringa galugerkly amžiams.
Ryžas murklys nuogoje vyšnioje
Ir vaiduokliai tiksinčiais laikrodžiais.
Apjuodęs langas rytais visuomet įsimyli ilgesio gatvę.
O kai pamirštu nepabust,
Degantys pirštai perbraukia plaukus.
Akys atsimerkia plačiau už dangų.
Žiovulys – tik biologija – ašaros.
Pasekmėms – juoda arbata.
