Eglutė!

Spėkit, kurią dovaną gausit?

summa summarum.

Techniniai nesklandumai.
Žodžių spaustuvė (a.k.a. wordpress’as) vis keičias ir keičias. Jau susirengi ką parašliavot ir kol susigaudai kas, kur ir kaip pasidėjo… Bet įmanoma.

Pastebėjimai.
Toks permainų ruduo, o pas mus post’ų vis mažyn ir mažyn. Aš tai aš, ne kažin ką prasmingo nuveikiu. Ir nieko filosofiško apsvarstyt būtinybių neiškilo pastaruoju metu. Įdomu tik kaip porininkė blogo? ten Žemaitijoj gal internetas lėtas? Kita vertus, rašliavų aukso amžius juk iš neturėjimo ką veikt ir buvo chi.

Priklausymai.
Lapkritį reikia padepresuot, manyčiau taip. Švelniai, ne per daugiausiai, vardan prisitaikymo prie niūraus oro.  Gi paklampoji po balą, burbėdamas: “graudus vaizdas.. tiesiog širdį veriantis vaizdas.. košmaras!” – kaip senas pilkas asilas nulėpausis, kuriam visada labai nesisekė, ypač penktadieniais, ir kažkaip lengviau pasidaro

gerais rytais neabejojanti,
raudoni batukai

Happy. Thank you. More please.

„Viskas visada susitvarko“. Tikiu. Anksčiau ar vėliau.

Filosofinis ir žaibiškas šitas ruduo. Mąslus, daug visko atskleidžiantis, bet taip žaibiškai greitai, kad pasvarstymams prieš miegą užteks, jaučiu, ir visai žiemai. Audros, vėjai, žaibai, griaustiniai… Ir kaukti norisi, ir klausti „ko dar sulauksiu?“ Bet supranti visai netikėtai, kad pati, iš tikro, vis dar sėdi šiltai, jaukiai ir saugiai…Kitaip, bet vis tiek.  Ir belieka iš stichijų kažko išmokti ir nustoti laukti, kol jos praeis. Taip ne(be)bus. Tik ramybė viduje leidžia su jomis susigyventi, jas pergyventi, gyventi labiau. Ir ruduo čia niekuo dėtas. Jis vis tiek lieka mano mylimas

O permainos nėra blogai. Net oras kitoks atrodo. Džiaugiuosi jomis, kai kuriomis savomis, kai kuriomis šalia esančiomis. „O paskui bus kaip būti privalo: kažkam žirgas - kažkam tik kamanos“ Dabar net negalėčiau pasakyti, kas geriau..

Thought I’d cry for you forever. But I couldn’t. So I didn’t.

Ir nors dar ne laikas žiemot… Bet žiema ateis ir praeis, o aš galbūt jau vėl mokėsiu džiaugtis pavasariais. Juk negalima tokio džiaugsmo atsisakyti, taip?

mylintys,

raudoni_batukai

 

 

 

 

P.s. Kas nors, prašau, pakeiskit man gitaros stygas.. Tik po to neklauskit ir aš nemeluosiu, kaip sekasi groti Tiesiog norisi išsipildyti bent vieną pažadą…